Šatrijos kalnas: Žemaitijos perlas, apipintas legendomis ir istorija
Šatrijos kalnas, dar žinomas kaip Pašatrijos piliakalnis arba Luokės kalnas, yra vienas iš įspūdingiausių ir mistiškiausių Žemaitijos kraštovaizdžio objektų. Iškilęs 228,7 metrų virš jūros lygio, šis kalnas ne tik suteikia nuostabią panoramą, bet ir saugo turtingą kultūrinį bei istorinį paveldą.
Geografinė padėtis ir kraštovaizdis
Šatrijos kalnas stūkso Telšių rajone, netoli Pašatrijos kaimo, Luokės seniūnijoje. Nuo kalvos viršūnės atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai į aplinkines Žemaitijos kalvas: Medvėgalį, Girgždūtę, Moteraitį, Sprūdę. Taip pat matomi Telšių katedros bokštai, o giedromis dienomis galima įžiūrėti net už 35 km esantį Medvėgalį. Šis kraštovaizdis nepalieka abejingų ir traukia tiek vietinius gyventojus, tiek turistus.
Istorinė reikšmė
Archeologiniai tyrimai rodo, kad Šatrijos kalnas buvo svarbus centras jau nuo I tūkstantmečio antrosios pusės iki II tūkstantmečio pradžios. 1835 metais atliktų kasinėjimų metu rasti degintiniai kapai, laidojimo urnos, ašariniai puodeliai, dubenuoti akmenys, gintaro ir stiklo papuošalai bei akmeniniai kirvukai. Manoma, kad XIV amžiuje kalvos viršūnėje stovėjo medinė pilis, o pašlaitėje žmonės gyveno dar nuo II amžiaus prieš mūsų erą. Tai leidžia manyti, kad Šatrija galėjo būti vienas svarbiausių pagonių tikėjimo centrų, sunaikintų įvedus krikščionybę.
Legendos ir mitai
Šatrijos kalnas apipintas daugybe legendų. Viena iš jų pasakoja, kad ant kalvos rinkdavosi visos Žemaitijos raganos, kurios apipylė žemėmis ten stovėjusią bažnyčią, taip sukurdamos piliakalnį. Bažnyčiai supuvus, kalno viršus įlinko. Kita legenda teigia, kad milžinas, nešdamas žemes savo kišenėse, pavargo ir prigulė pailsėti. Pelės pragraužė jo kišenes, žemės išbyrėjo, o milžinas, supykęs, sušuko: „Ak jūs nenaudėlės, kaip duosiu su šatra!“ Nuo to laiko kalnas vadinamas Šatrija.
Kultūrinė reikšmė
Šatrijos kalnas yra neatsiejama Žemaitijos kultūros dalis. Netoliese esančio Raudonkalnio viršūnėje nuo 2017 metų savanoriai sergėja amžinąją ugnį, atkuriančią senąją baltų tradiciją. Kasmet, trečiąjį liepos šeštadienį, senojo tikėjimo tęsėjai susirenka ant Šatrijos švęsti Gabijos šventės, skirtos ugnies deivei pagerbti. Šios tradicijos liudija apie gyvą ir puoselėjamą kultūrinį paveldą.
Šatrijos kraštovaizdžio draustinis
Aplink Šatrijos kalną įsteigtas Šatrijos kraštovaizdžio draustinis, užimantis 813 hektarų plotą. Draustinio tikslas – išsaugoti unikalų Žemaitijos moreninį masyvą ir čia esantį ypatingos vertės archeologinį kompleksą. Lankytojai gali mėgautis ne tik istoriniu paveldu, bet ir nuostabia gamta, kuri suteikia galimybę pailsėti nuo miesto šurmulio.
Kaip pasiekti Šatrijos kalną?
Šatrijos kalnas pasiekiamas iš kelio Luokė–Gaulėnai, 2,7 km į pietryčius nuo Luokės miestelio, Žylakiuose pasukus į dešinę pietų kryptimi. Už 1,5 km kelio gale rasite šį įspūdingą piliakalnį. Kelionė automobiliu yra patogi, o atvykus laukia gerai prižiūrėta aplinka ir informaciniai stendai.
Turizmo galimybės
Šatrijos kalnas yra puiki vieta tiek aktyvaus, tiek pasyvaus poilsio mėgėjams. Čia galima rengti žygius, mėgautis piknikais ar tiesiog grožėtis nuostabiais vaizdais. Be to, netoliese esantys miesteliai, tokie kaip Luokė, siūlo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, todėl galima suplanuoti ilgesnį poilsį šiame regione.
Išvada
Šatrijos kalnas – tai vieta, kur susipina gamtos grožis, turtinga istorija ir gyvos tradicijos. Apsilankymas čia paliks neišdildomą įspūdį ir leis geriau pažinti Žemaitijos kultūrinį paveldą. Nesvarbu, ar esate istorijos entuziastas, gamtos mylėtojas ar tiesiog ieškote naujų kelionių krypčių, Šatrija tikrai verta jūsų dėmesio.
